išverkti

išver̃kti, -ia (ìšverkia), ìšverkė Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, N, M, LL203 1. tr. NdŽ verkiant išlieti (ppr. daug ašarų): Ìšverkiau visas ašaras DŽ¹. Kiek aš del vaikų ašarų ìžverkiau, vai, vai! Onš. Žinom juk, želėk Dieve, kaip mūsų gadynė, ašaras ìšverktas po kojų mindama, šypsos K.Donel. Motyna Lietuva! Tu varguose paplūdusi! Tu ašarų upes išverkusi sp. Nespėjo nei išverkti mergaitinių ašarų K.Bor. | Žinojau daug visokių niekų, ale išverkiau vaikus beaugindama LTR(Žg). Ten atsiklaupęs savo smūtnybę išverkė prš. 2. intr. kurį laiką verkti: Kai išgirdo apkalbas, ìšverkė visą naktį Bsg. Naktį išverkiù, kiek tik nereikia Dglš. Kap krito karvė, motina perdien jos ìšverkė Rod. Marytė išverkė visą vakarą A.Vien. Išver̃kus naktį, akim nemato Krkn. 3. refl. Rtr, NdŽ pakankamai verkti: Verks verks, išsiver̃ks ir nutils, apstos verkt DrskŽ. Kitą dieną motina, jau iki soties išsiverkusi ir išsibarusi, ėmė tvarkytis rš. Kai išsiverkiu, lengviau krūtinei pasidaro, paskui net pačiai juokas paima V.Krėv. Tada atsisėdus kokiam užkampyje išsiverksi ikvaliai rš. Ji namuos kur išsiverkia, nesiskundžia Vrn. Veda, tęsia [jaunąją] par bažnyčią: išsiver̃kus, geltona, kad graban dėk Všn. Atavežė Vilniun, inkišė čia, verkiu ir neišsiverkiù Ukm. Tankiai bėgo pasislėpusi išsiverkt Žem. Atejo išsiver̃kus, kad sūnus mirė Vrn. Teverka, kad išsiverks, sveikesnis būs S.Dauk. ^ Kad neverkei tekėdama, tai išsiverksì kampe sėdėdama Rš. 4. part. praet. apie verksmo žymes: Kada tik ją matau, tada jos akys ìšverktos Mrj. Rytą, kai parjojo namo, močia klausia, kas yra, kad jo teip akytės išverktos BsMtII69(Vb). Išverktas veidas rš. 5. tr. N verkiant pakenkti, pažeisti, sugadinti (ppr. akis): Akis išverksiu B. Išverkiu akis R49, MŽ66. Beverkdama ir akis ìšverkiau Jrb. Akys ìšverktos, tai matau kai pro dūmus Ut. Motina ìšverkė akis dėl dukros ir širdį sugadino Vrn. Akis ìšverkiau net, o sūnelio kap nėr, tep nėr Smn. Verkė pusę metų Ragailė, išverkė senas akis, pražiūrėjo langus V.Krėv. Eš be mažo akių savo neišverkiau, kaip ir pilvas man iš to paskaudėjo BBRd2,11. | Žmonės kalbėjo, kad smuiko graudus verksmas išverkė didžiajam smuikininkui akis K.Bor. Teip verkė vaikas, kad viduriukus ìšverkė (išrėkė), bambutę išvertė Rm. ^ Gedėk tėvų, bet akių neišverk KrvP(Šk). 6. intr. įstengti, pajėgti verkti: Jau nuo vakar toji mergaitė neišver̃kia [nuo difterito] Mrj. Vaistus [raminančius] kai suduoda, nebeìšverkia [per laidotuves] Mšk. 7. tr.Žml verkiant išleisti, išlydėti: Ar jau išleidėt sūnų karuomenėn, ar jau ìšverkėt? Krs. Atsisveikino, ir anys mane ìšverkė, aš ir išvažiavau Ob. Pasirodė, kad uorėje besama tos pačios Juodmargės, kurią ryte artimieji buvo išverkę į paskutinę kelionę J.Avyž. 8. tr. su raudomis (ppr. sakant rečitatyvu raudos žodžius) išleisti, išlydėti: Būdavo, išverks, išgarbstys [rekrūtą] giminaičiai, kaip į kapus LTR(Žg). ║ intr. pasakyti rečitatyvu vestuvių raudos žodžius: Žodžiais gražiai ìžverkė [nuotaka], nieko nepasakysi DrskŽ. 9. tr. SD416, N, L, NdŽ verkiant išprašyti, išmaldauti: Ìšverkiau sugrėbtą gyvolį, t. y. par verksmą išprašiau J. Kad nesidavė išprašomas, reikėjo verkte išverkti J.Jabl. Tegu tą bobą! Ìšverkė paskutinius pinigus iš manęs! Ėr. Visą dieną lindo į akis, zirzė ir ìšverkė centnerį rugių Jnš. Ką ižverksì čia, ką gausi – dirbk! Vs. Sena [mirė], ką čia išver̃ksi Rdn. Verk neverk, nieko iš jo neišverksì Š. Vyresnysis sūnus išverkė dalį ir pabėgo S.Zob. Jis išverkė sau gyvastį V.Kudir. Duok išver̃kti ašaromis, kad sopuliais ir ronomis Jėzus mūsų griekus naikintų BM426. | Ašaros tos pavargėlės ir apleistos našlės krinta dabar ant tavęs, kurios išverks tau prakeikimą ir nelaimę Rp. | refl. tr., intr. Sut, N, Š: Vaikai išsìverkė saldainių Mrj. Išsìverki, ką leisk, duok – kokis [įkyrus]! Drsk. Išsiprašiau, išsìverkiau, kad leistų Dkš. Verkiu, būlav[o], ir išsìverkiu grybaut Azr. ║ verkiant prikelti mirusį: ^ Ašaromis neišverksi motinėlės LTR(Zp). \ verkti; apverkti; paapverkti; atverkti; daverkti; įverkti; išverkti; nuverkti; paverkti; parverkti; perverkti; praverkti; priverkti; papriverkti; razsiverkti; suverkti; užverkti